Old Prussian folk song about the Earth Goddess „Zeminnika kweitākedi” (KŪLGRINDA)
https://www.youtube.com/watch?v=pAL9VFYhca8
This is a short excerpt about the Baltic earth goddess Žemyna from Seleniai’ animation about pagan deities; in the background you can hear a traditional song from East Prussia sung in Old Prussian language by folk group Kūlgrinda. Ištrauka apie deivę Žemyną iš Algirdo ir Aurikos Selenių animacijos „LIETUVIŲ MITOLOGINIAI DIEVAI” (2007) http://animacijosstudija.jimdo.com/ Daina iš grupės Kūlgrinda albumo „Prūsų giesmės” (2005)
TRANSLATION:
– Dear Žemyna, the raiser of blooms,
Where shall I plant the rose twigs?
– Look at a tall hill,
By the sea, by the lagoon.
– Dear Žemyna, the raiser of blooms,
Where shall I find father, mother?
– Go to the tall hill,
By the sea, by the lagoon.
Look, the rose twigs
– They’ve turned into a large tree
Its branches reach into the clouds.
– I climbed up to the clouds
Through those rose branches.
I met there a young boy
Who was riding the god’s horses.
– Dear boy, you rider Perhaps you’ve seen my father, mother?
– My young girl Go to the underworld
That’s where your father, mother
Are making wedding to your sister.
FULL LYRICS:
– Zeminnika kweitākedi, Kwēi sadinlai rōzis wippin? – Dirēis, na aūktanin garbīkan, Prēi jūrin, prēi stan maruzzin. – Zeminnika kweitākedi, Kwēi aupallai tāwan mūtin? – Eīs na aūktanin garbīkan, Prēi jūrin, prēi stan maruzzin. Dirēis, iz rōzis kīrnikan Izāuga debīkan garikkan – Sēn wippins ērgi upikkans. As enlīzusi na uppins As enlīzusi na uppins Pra stans wissans rōzis wippins. As ebtīnka māldan waikellin Jāntin na dēiwas zirgellin. – Ai waikellis raiterellis Anga tu widāi tāwan mūtin? – Maldāi tu māise merguzzi Eīs tu ēn Pagārbas tāutan Stwen twāise tāwiks mutrīka Erlānge sestrīkai wesselin. Tekstas į senąją Prūsų kalbą išverstas iš Rytprūsiuose Liudviko Rėzos išleisto lietuvininkų liaudies dainų rinkinio 84-tosios dainos: Žemynėle, žiedkelėle, Kur sodysiu rožių šakelę? Ant aukšto kalnelio, Prie jūrių , prie marelių. Žemynėle, žiedkelėle, Kur rasiu tėvą, močiutę, Aš prastumta vargdienutė? Eik ant aukšto kalnelio, Prie jūrių, prie marelių! Iš rožių kelmačio Užaugo didis medatis, Šakos iki debesėlių Per tas rožių šakeles. Ir sutikau jauną bernytį Ant Dievo žirgyčio. Ai bernyti, raitelyti, Ar neregėjai tėvą, močiutę Sesytei svodbą kelia. Nuėjus į pakalnę: Lab’ ryt’, labą dien’, tėtuti, Lab’ ryt’, labą dien’, močiute, Kam mane mažą prastūmėt Į svetimus žmoneles? Užaugau didė mergatė; Viena radau lopšytėlį, Kur džiaugiaus kūdikėlė.